Japonija – vienas populiariausių kelionių maršrutų visame pasaulyje. Japonija unikali tuo, kad joje persipina senovės tradicijos su šiuolaikiniu pasauliu. Čia galima aplankyti unikalias praėjusio amžiaus šventyklas ir pilis bei pamatyti šiuolaikinių ir originalių architektūrinių statinių. Jai vykdami į Japoniją tikitės pamatyti technologinių stebuklų, tai teks smarkiai nusivilti. Japonijos aukso amžius praėjo prieš kelis dešimtmečius, bet vistiek tai nuostabi šalis. Manau kievienam privaloma nors kartą ten nuvykti. Aprašydamas įdomiausias vietas Japonijoje, nesivadovausiu turismo agentūrų vertinimais, aprašysiu kas labiausiai patiko man. Jei grįžę iš Japonijos nuspręsite, kad mano dešimtukas jums nepatiko, mielai Jūsų pastabas perskaitysiu komentare 🙂
Įžangai truputi apie Japoniją. Tokijui – 600 metų, tačiau jame nerasi nieko seno. 1923 m. miestą sugriovė žemės drebėjimas, 1945 m. – amerikiečių bombardavimai. Tada Japonija pralaimėjo Antrąjį pasaulinį karą. Taip galutinai pasibaigė ta sudievinto imperatoriaus, beatodairiško karingumo, samurajų kardų ir garbės savižudybių epocha. Iš pelenų pokariu pakilęs Tokijas – jau naujosios, technologijų ir modernumo Japonijos, veidas.
Vietoje karinės technikos pokario atkurtoji Japonijos pramonė ėmė gaminti televizorius ir automobilius. Japonai taip našiai ir kokybiškai gamino buitinę, elektroninę techniką, kad 1960 metais pasiekė aukso amžių. Bet kaip ir visi aukso amžiai tai truko neilgai, maždaug iki 2000 metų.
Japonai kimono iškeitė į kostiumus (iki pat šiol biurų darbuotojai į darbą vaikšto šitaip iškilmingai). Nors senovines šventyklas ir pilis daugumas japonų lanko apsirengę kimano. Taip pat dauguma vestuvių vyksta apsirengus kimano, kaip sakė vienas japonas, gero kimano kaina skaičiuojama dešimtimis tūkstančiais eurų.
Taip pat dauguma sužadietuvių vyksta apsirengus kimano.
Tad jei nusprendėte keliauti į Japoniją, susipažinkite su 10 lankytinu vietų.
10 Hirošimos memoriarinis muziejus.
Būtent Hirošimoje 1945 m. amerikiečiai pirmąkart kare panaudojo atominę bombą, pražudydami per 100 tūkstančių žmonių. Bet šiandien tai – šiuolaikinis spindintis milijoninis miestas, radiacijos nėra nė padujų. Tik centre likę parodų rūmų griuvėsiai (“atominės bombos kupolas”) ir muziejus atmena aną siaubą.
9 Tokijo bokštas
Tokijo bokštas – tai akivaizdus pažangios japonų technologijos ir modernaus pasaulio įrodymas. Jo statybas įkvėpė Eifelio bokštas ir tai yra antra aukščiausia žmogaus rankomis sukurta struktūra Japonijoje. Šis statinys yra stebėjimo bokštas, kuriame lankytojai įkopę į patį viršų gali grožėtis nuostabia Tokijo miesto panorama.
8 Fudzijama arba Fudži kalnas
Fudzijama arba Fudži kalnas – aukščiausias Japonijos kalnas, Honšiū saloje, Ramiojo vandenyno pakrantėje, už 96 km nuo sostinės Tokijo. Geru oru Fudzijamos ugnikalnis matomas iš daugelio Tokijo apylinkių vietų. Fudzijamos kalnas yra Japonijos simbolis. Senieji Japonijos gyventojai šį kalną laikė šventu ir manoma, kad jo vardas kilęs iš žodžio fuchi, reiškiančio „ugnis“. Aštuonios viršūnės iškyla iš kraterio žiedo, todėl jis atrodo dantytas. 700 m pločio krateris, žinomas kaip Nain (šventovė), taip pat garbinamas.
3776 m aukščio Fudzijamos kalnas yra dar neužgesęs ugnikalnis. Nuolat išsiveržianti lava ir pelenai supylė šį kalną.
7 Robotų viešbutis Henn-na
Įrengdami viešbutį, jo savininkai stengėsi surinkti kuo įvairesnių ir keistesnių egzempliorių. Jie taip pasitikėjo robotų technologijomis, kad kambariuose atsisakė telefonų – esą visas jų funkcijas galės atlikti asmeninis asistentas Churi. Tačiau šiam vis nesisekė: pavyzdžiui, miegančio svečio knarkimą Churi dažnai palaikydavo užduodamu klausimu, todėl prikeldavo svečią pasiteirauti, ko tiksliai jis klausia. Galiausiai registratūroje teko įdarbinti žmogų, kuris pasirūpintų svečiais. Dabar 140 kambarių viešbutyje dirba 7 žmonės. Mano nuomone tie robotai žiauriai tūpi, bet vistiek smagu 🙂
Viešbutį užsisakyti galite čia https://join.booking.com/a/1348364
6 Garsioji Japonijos sankryža – Shibuya sankryža ir Hachiko staula
Tai istorija apie Hachiko – visų mylėtą akitą, kuris kiekvieną dieną devynerius metus iki pat savo mirties tuo pačiu metu ateidavo į tą pačią vietą laukti savo brangiojo šeimininko, nežinodamas, kad jis darbe netikėtai mirė ir jau niekada nebesugrįš.
5 Japoniški sodai
Japoniškas sodas – viena iš daugelio japonų estetikos, filosofijos ir gyvensenos apraiškų. Japonų teigimu, sodų funkcija vienaprasmė – pagerinti žmonių gyvenimo kokybę, padėti pajusti pusiausvyrą tarp dvasinio ir materialaus gyvenimo, gamtos harmoniją. Japoniški sodai įkvėpti žmonių suvokimo,kad jie gamtos dalis. Šintoizmo, budizmo ir daoizmo idėjos buvo panaudotos kuriant įvairius sodo stilius. Neminėsiu konkretaus sodo, jie visi panašūs, bet labai įsputingi. Jei turėsite laiko ir noro siūlau apsilankyti keliose ir bent viename sode atsigerti arbatos, tradiciniame japonų arbatos namelių. Vienas iš sodų yra net Tokjo centre, tikrai įspudingai atrodo tarp šalia esančių dangoraižių, ramybės oazė 🙂 .
4 Pamatyti tikrą Geišą
Geiša ( geisha – „menininkė“, tiksliau gei – menas + sha – žmogus) – japonų tradicinė artistė, linksminanti savo svečius šokiu, dainavimu, arbatos ceremonija, išmokyta gražaus elgesio, svetimų kalbų. Besimokanti geiša Tokijuje vadinama han’gyoku, Kiote – maiko šokėja. Daugiausiai geišų galima sutikti Kijoto mieste, kur taip pat yra daugiausiai geišų mokyklų. Jei sugalvosite išsikviesti geišą, tai kaina tikrai įspudinga. Viena valanda kainuoja 1000 JAV dolerių. Beje vienos geišos neišsikviesite, atvyks dvi geišos. Jei esate apsistoje pigiame viešbutyje, geiša pas jus neatvyks. Geišos naudojasi tik taksi su dobiliuko lapeliais, kitais taksi nevažiuoja.
3 Auksinis Paviljonas arba Kinkaku yra budistų šventykla Kijote
Auksinis Paviljonas arba Kinkaku yra budistų šventykla Kijote, Japonijoje. Šis paviljonas, pastatytas 1397 m. kaip poilsio vila šiogūnui Ašikagai Jošimitsu, yra laikomas pirmuoju triaukščiu pastatu Japonijoje. Auksiniu paviljonas vadinamas dėl to, kad antrasis ir trečiasis jo aukštai iš vidaus ir išorės padengti gryno aukso lakštais. Po Jošimitsu mirties paviljonas buvo paverstas dzenbudizmo šventykla ir sėkmingai gyvavo, kol 1950 m. vienas paviljono grožio užvaldytas vienuolis jo nepadegė. Praėjus keletui metų po pastatą sunaikinusio gaisro jis buvo atstatytas iš naujo. Kinkaku – tai vienas gražiausių Japonijos lankytinų vietų, kurioje saugoma daugybė budistinių relikvijų.
2 Himedži pilis
Himedži pilis, dar vadinama Baltojo garnio pilimi – viena lankomiausių Japonijos pilių. Kaip ir didžioji dauguma šalyje esančių, pastatyta XVII a. pr., Edo laikotarpiu, valdant feodalams Tokugavoms. Iškilusi ji Himedžio mieste ir per savo istoriją nė karto nebuvo sugriauta – būtent dėl to iki mūsų dienų išliko autentiška pilies architektūra.
„Baltojo garnio pilimi“ pastatą japonai pavadino dėl to, kad su šiuo paukščiu asocijuojasi aukštos, baltai tinkuotos pilies sienos. Jos pagrindinio bokšto, išreiškiančio tradicinį japonišką stilių, stogai ir dvikraigiai stogai pakopa po pakopos iškyla aukštai virš pilies ir žvelgia į Himedžio miestą ir Kansajaus provincijos apylinkes. Tačiau iš tiesų Himedži pilis buvo pastatyta vien gynybos tikslias, o baltas stiukas panaudotas dėl jo puikių ugniai atsparių savybių. Prie Himedži pilies vyksta įsputinga Sakurų žydėjimo šventė.
1 Todaidži šventykla
Todaidži šventykla („Didžioji Rytinė Šventykla“) yra viena iš Japonijos garsiausių bei istoriškai svarbiausių šventyklų. Šios, Naros prefektūroje esančios, šventyklos darbai, buvo užbaigti 752. Šventykla pastatyta siekiant suvienyti visas Budistines provincijose esančias šventyklas, Todaidži esant pagrindinei ir svarbiausiai iš jų. Šventykla savo dydžiu bei įvairiais papuošimais reprezentuoja imperinės Budistinės architektūros kulminaciją. Todaidži kompleksas žymus ir kitais jos teritorijoje esančiais objektais. Šventyklos teritoriją supa sodai bei visus labiausiai traukianti, garsioji Didžiosios Budos menė.
Ir topų topas – Sakurų žydėjimo šventė Japonijoje.
Sakurų žydėjimas japonams simbolizuoja trumpą žmogaus gyvenimą ir naują pradžią, o sakuros žiedas – vienas iš svarbiausių Japonijos simbolių. Gal dėl to šioje šalyje sakurų žydėjimui skiriamas didžiulis dėmesys, o nauji fiskaliniai ir mokslo metai prasideda balandžio 1 dieną, kuomet daug kur pražysta sakuros.
Pagrindinis sakurų žydėjimo metas – nuo kovo pabaigos iki balandžio vidurio. Šie medžiai Japonijoje žydi apie 10 dienų, anksčiausiai pietinėse Okinavos salose (vasario mėnesį) ir vėliausiai šiauriniame Hokaide (balandį). Didžiuosiuose miestuose (Kiote, Tokijuje, Osakoje) hanami švenčiama kovo pabaigoje, balandžio pradžioje. Sakurų žydėjimo sezono pradžia skelbiama, kai ant vieno iš kontrolinių medžių atsiranda ne mažiau kaip penki rožiniai sakuros žiedai.
Pražydusios sakuros žiedai išsilaiko nenubyrėję vos vieną-dvi savaites. Todėl sakurų žydėjimas, pažvelgus į Japoniją iš viršaus, primena žiedų kelionę – nuo šiltesnės pietinės šalies dalies link šiaurinės. Hanami švenčiama ne tik dieną, bet ir naktį. Tačiau dabar, senoms tradicijoms pamažu nykstant, dažnai susirenkama ne pasigrožėti žiedais, o tiesiog pavalgyti ir išgerti. Tokie švenčių dalyviai pačių japonų ironiškai vadinami “hana yori dango” – “pirma kotletai, o žiedai niekur nepabėgs”. Tad jei leidžia galimybės susiplanuokite savo kelionę taip , kad patektumėte į Sakurų žydėjimo šventę. Tiesa Sakurų žydėjimo šventės metu lėktuvų bilietai ir viešbučiai apie 20% brangesni.
Jei norite atjaunieti 7 metais, būtinai apsilankykite Japonijoje esantį Owakudani slėnį ir suvalgykite stebuklingų kiaušinių. Pasak legendos, kiekvienas suvalgytas juodas kiaušinis, išvirtas Owakudani slėnio vandenyse, gali prailginti žmogaus gyvenimą 7 metais. Kiaušiniai dideliais kiekiais nuolat verdami versmėse, kurios yra kalno viršuje. Šie juodi kiaušiniai gali atrodyti mistiškai, tačiau iš tiesų tai tėra paprasti vištų kiaušiniai. Juodas atspalvis atsiranda juos verdant sieros turtingose karštose versmėse. Siera vandenyje reaguoja su kiaušinių lukštais, nudažydama juos juodai, o išvirusiems kiaušiniams suteikia specifinį prieskonį ir kvapą.
Ir keli patarimai vykstantiems į Japoniją.
Jei keliaujate į Japoniją be kelionių agentūros ir žadate būti ne viename mieste, o keliauti po visą Japoniją įsigykite jrailpass, kuris savaitei kainuoja 245 eurus, tai leis jums greitaisiais traukiniais keliauti po visą Japoniją ( pasiekia greitį 250 km/val), bet ir naudotis metro. Tik atminkite, kad net Tokijuje meto priklauso keliom firmoms, tad stebėkite, kad metro linija priklausytu jrailpass firmai. Jrailpass galite įsigyti ir internetu https://www.jrailpass.com/
Nepalikinėkite arbatpinigių. Jie japonus žeidžia ir yra nepriimtini nei taksi, nei restoranuose, nei kur kitur.
Individualizmas nebūdingas Japonijai. Tuo tarpu, kai vakarų kultūra remiasi individualizmu, japonų bendruomenė yra grupinė. Todėl viešėdami Japonijoje nesistenkite atkreipti į save dėmesio. Mano nuomone Japonija todėl ir atsiliko nuo vakarų ar Azijos tigrų.
Būtinai apsilankykite ONSENO pirtyse. Onsen – karštąsias versmes, kurios yra labai populiari savaitgalio išvykų vieta. Ir nepamirškite, kad į baseinus galima lipti, prieš tai gerai nusiprausus.
Japonijoje yra nemandagu įeiti su batais į namus, tad prie pat įėjimo privaloma nusiauti batus ir įeiti tik su kojinėmis.
Neapsikabinkite japonų, nors Lietuvoje tai darosi labai populiaru, Japonijoje tai nepriimtina.
Nors Japonijoje praktiškai niekur nerasite šiukšlių dėžės, šiukšlių mėtyti nepriimtina, reikia parsinešti viską į viešbutį ir ten išmesti.
Japonijoje rukyti viešoje vietoje draudžiama, tam yra skirtos specialios vietos. Už rukyma viešoje vietoje skiriamos baudos. Ypač didelės baudos sulauksite, jei rukysite prie stoties ar aerouosto. Nors beveik visose kavinėse (viduje) rukyti galima.
j