Nežinote ką veikti Birštone, mes rekomenduojame Birštono lankytinas vietas. Ką pamatyti Birštone?
Birštonas – kurortinis miestas Lietuvos pietuose, Kauno apskrityje. Tai balneologinis ir purvo terapijos kurortas. Pagal archeologų radinius žinoma, kad gyvenvietės šioje vietoje buvo mezolito ir bronzos amžiuose. Pirmą kartą paminėtas Vygando Marburgiečio „Naujojoje Prūsijos kronikoje“ 1382 m., kai maršalas Kunas fon Hatenšteinas žygio į Lietuvą metu kariuomenę padalijo į tris dalis – Puniai, Alytui ir Birštonui pulti. Čia Birštonas minėtas kaip Birsten (Birstan) vietovė prie druskingų šaltinių. Tuo metu medinė Birštono pilis priklausė gynybinei Panemunės pilių sistemai, vėliau buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Vytauto rezidencinė pilis. Po Žalgirio mūšio Panemunės pilys neteko reikšmės ir Birštonas tapo Ldk Vytauto medžioklės plotu – iš apylinkių buvo suvaromi ir medžiojami žvėrys, ypač stumbrai. Čia nuo XIV–XV a. buvo kunigaikščių medžioklės Birštono dvaras, kurį mėgo ne tik Vytautas, bet ir Kazimieras Jogailaitis su sūnumis ir kunigaikštienė Elena.
Birštonas
Birštono lankytinos vietos :
Birštono Nemuno krantinė. XX a. septintajame dešimtmetyje krantinė įrengta siekiant apsaugoti kurortą nuo potvynių, tačiau ilgainiui ji tapo svarbiausia Birštono promenada. 2 km Nemuno pakrante vedantis pėsčiųjų ir dviračių takas jungia Vytauto kalną ir Birštono centrinį parką. Krantinėje įrengti suolai poilsiui ir pasimėgavimui tyla, žvelgiant į upės tėkmę. Vienas iš jų pavadintas Svajonių suoleliu. Turistai pusiau rimtai sako, kad pasivaikščiojimas ir poilsis Nemuno pakrantėje atgaivina geriau nei kelios sanatorinės procedūros. Mikroklimatas šalia krantinės taip pat ypatingas. Priklausomai nuo sezono, žingsniuojant jaučiami pakrantėje žydinčių gėlių ir medžių kvapai. Nors krantinė skirta ir dviratininkams, nerekomenduojame dviračiais važinėtis ja savaitgaliais, nes pėsčiųjų būna tikrai daug.
Birštono Nemuno krantinė
Birštono Nemuno krantinė
Skulptūra Vytautui Didžiajam. „Vytauto Didžiojo“ paminklą iš šviesiai rausvo granito iškalė skulptorius G. Jokūbonis, architektas V. Čekanauskas. Skulptorius įgyvendino daugelio birštoniečių mintis – „grąžinti“ Vytautą su žirgu į savo medžioklės vietas. Skulptorius G. Jokūbonis nukalė Vytautą tarsi suaugusį su žirgu, taip vaizduodamas Vytautą, kaip karingą ir ryžtingą žmogų. Skulptūrai granitas buvo atvežtas iš Vytauto laikų Lietuvos žemių – Ukrainos. Paminklas svėrė apie trisdešimt tonų.
Skulptūra Vytautui Didžiajam, Birštone
Vytauto kalnas Birštone. Atvykę į Birštoną būtinai įkopkite į Vytauto kalną. Įveikę laiptais 40 m aukščio šlaitą galėsite atsikvėpti puikiai sutvarkytoje aikštelėje. Nuo jos atsiveria nuostabi panorama į Birštono miestelį ir Nemuno vingį. Vaizdas gražus visais metų laikais, todėl lipimas į Vytauto kalną tapo Birštono svečių ritualu. Be to, tai mėgstamiausia ir asmenukių mėgėjų, ir dailininkų vieta visame kurorte.
Takelis į Vytauto kalną, Birštone.
Kneipo sodas. Pačiame Birštono kurorto centre (visai šalia Kurhauzo) yra Kneipo sodas. Kneipas– XIX a. gyvenęs vokiečių dvasininkas, sukūręs unikalią sveikatinimo filosofiją. Anot jos – vanduo gydo viską, o daug geriau nei gydymas yra profilaktika. Šia idėja vadovaujamasi visame Birštone! Tad Kneipo sode ne tik organizmą užgrūdinsi, bet ir sustiprinsi imuninę sistemą.
Kneipo sodas Birštone
Kaip atlikti Kneipo procedūrą: reikia vaikščioti basomis įvairių paviršių takais 5–30 min. Pradėti rekomenduojama nuo žalios spalvos ploto ir eiti prieš laikrodžio rodyklę, o pabaigoje pavaikščioti ant pušų kankorėžių paviršiaus. Procedūrą rekomenduojama atlikti ryte ir vakare.
Paminklas Jonui Basanavičiui. Birštone esančios skulptūros yra įvairaus laikotarpio. Seniausias yra Jono Basanavičiaus biustas, pastatytas 1939 m. Paminklo pastatymo darbai finansuoti iš kurorto rinkliavos. Biustas išliko nenugriautas sovietmečiu.
Paminklas Jonui Basanavičiui.
Šakotoji Birštono pušis vasaros estradoje. Itin plačiai išsikerojusi pušis Vasaros estradoje, pačiame Birštono centrinio parko pakraštyje, ant Nemuno kranto, žaliuoja jau daugiau nei šimtą metų – tai seniausia Birštono centrinio parko pušis. Tikėtina, kad dauguma kitų senesnių parko pušų yra sudygusios iš jos sėklų, todėl birštoniečiai kartais ją švelniai vadina pušų mama.
Šakotoji Birštono pušis vasaros estradoje
Visai šalia visų pušų motinos yra M.Gaubo skulptūra – rodos, visiems suprantamas „popartas“ iliustravo gilią visuomenės bėdą. Didžiulė geltona autoriaus galvos kopija pavadinta „Konteineriu“, o iš tiesų tai yra didžiulė trimatė asmenukė. Kodėl „Konteineris“? Nes žmogus yra tuščia ertmė, kurį užpildo informacijos srautas. Dažniausiai tai būna nevertingi dalykai, šiukšlės. „Selfių“ ir narcisizmo kultūra visuomenėje dabar jau tapusi problema. Šiuo metu Birštone stovinti geltona M.Gaubo galva dalyvavo meno mugėje „Art Vilnius“. O Prahoje varžėsi konkurse, kuriame buvo eksponuojami šių metų aukštųjų mokyklų baigiamieji darbai. Pateko į geriausiųjų dešimtuką
M.Gaubo skulptūra Birštone
Šv. Antano Paduviečio bažnyčia Birštone. Manoma, kad bažnyčia 1529 m. jau buvo, nes Birštonas vadinamas miestu. 1609 m. seniūnas įpareigotas atstatyti sunykusią Birštono bažnyčią, kuriai buvo dovanoti 2 valakai žemės.
Šv. Antano Paduviečio bažnyčia Birštone
Birštono apžvalgos bokštas. Birštono apžvalgos bokštas yra aukščiausias apžvalgos bokštas Lietuvoje. Birštono bokšto lankytojai turės užkopti 300 laiptelių į 45 metrų aukštį. O įskaičiuojant ir Škėvonių gūbrį, užkopusieji į bokštą atsidurs net 92 metrų virš jūros lygio aukštyje.
Nemuno kilpų regioniniame parke jau stovintis apžvalgos bokštas nuo pat jo pristatymo yra tapęs laukiamiausiu šių metų nauju turistiniu objektu šalyje. Iš pradžių į bokštą bus galima pakili nuo 7 iki 22 val. Vėliau jis lankytojams bus atviras visą parą, lankymas nemokamas.
Birštono apžvalgos bokštas.
Nemunas – ne tik didžiausia ir vandeningiausia Lietuvos upė, bet ir daugiausia dainomis apdainuota, legendomis apipinta ir nuo seniausių laikų metraštininkų aprašyta. Mokslininkai teigia, kad Nemuno kilpos – unikalus reiškinys ne tik Lietuvoje, bet ir visose ledyninio reljefo paplitimo zonose. Nemunas, ieškodamas trumpiausio kelio link Baltijos jūros, atliko didelį skulptoriaus darbą. Norintys pamatyti Nemuno sukurtą gamtos grožį, turi pakilti oro balionu, lėktuvu, parasparniu ar tiesiog tapti paukščiu. Tik pabuvojęs danguje, supranti, kokiame gražiame krašte gyveni, koks kerintis kraštovaizdis atsiveria prieš mūsų akis. Kraštovaizdį kūrė gamta kartu su čia gyvenančiu žmogumi.
Vaizdas atsiveriantis iš Birštono apžvalgos bokšto
Vaizdas atsiveriantis iš Birštono apžvalgos bokšto