Japonijoje sakurų žydėjimo festivalis vadinamas Hanami. Išvertus iš japonų kalbos tai reiškia gėlių stebėjimą. Japonijoje sakurų žydėjimo metu visi tarsi išprotėja gerąja prasme: po darbų, o ypač savaitgaliais visi skuba į parkus, kur gali džiaugtis žiedais, po medžiais ant patiesalų susėda su šeimomis, su draugais ar bendradarbiais, susitinka su seniai matytais bendramoksliais, giminėmis ar bičiuliais, vaišinasi, šnekučiuojasi, medituoja ar tiesiog grožisi žiedais. Juk tas kerintis sakurų žydėjimas japonams simbolizuoja ne tik gamtos atgimimą po žiemos, bet ir visą žmogaus gyvenimą bei jo trapumą, jis primena, kad reikia būti čia ir dabar, branginti ir švęsti kiekvieną gyvenimo akimirką.
Pražydusios sakuros žiedai išsilaiko nenubyrėję vos vieną-dvi savaites. Todėl sakurų žydėjimas, pažvelgus į Japoniją iš viršaus, primena žiedų kelionę – nuo šiltesnės pietinės šalies dalies link šiaurinės. Hanami švenčiama ne tik dieną, bet ir naktį. Tačiau dabar, senoms tradicijoms pamažu nykstant, dažnai susirenkama ne pasigrožėti žiedais, o tiesiog pavalgyti ir išgerti. Tokie švenčių dalyviai pačių japonų ironiškai vadinami “hana yori dango” – “pirma kotletai, o žiedai niekur nepabėgs”. Pagal japonų tradicijas mokslo ir fiskaliniai metai prasideda balandžio mėnesį, dažnai tai sutampa su Hanami. Sakuros sodinamos visur – prie valstybinių įstaigų, verslo įmonių, mokyklų, universitetų.
Kiekvienais metais Japonijos hidrometeorologijos tarnyba skelbia sakurų žydėjimo sezono prognozes, kurias japonai atidžiai seka ir planuoja Hanami. Hanami yra sakurų žiedų stebėjimo šventė. Tai vienas laukiamiausių metų įvykių. Ši šventė Japonijoje gyvuoja jau šimtus metų. Sakurų žydėjimas Japonijoje prasideda sausio vidury ir tęsiasi iki pat gegužės vidurio ir apima visą šalį – nuo Okinawa pietuose iki Hokkaido šiaurėje.
Senovėje iš sakurų žydėjimo buvo sprendžiama apie būsimą derlių ir tinkamą ryžiams sodinti laiką. Per sakurų žydėjimą tradiciškai reikia paragauti sakės. Hanami buvo švenčiama visoje šalyje – tiek imperatoriaus rūmuose, tiek eilinių japonų namuose. Poetai apie sakurų žiedų grožį, kaip metaforą, atskleidžiančią žmogaus gyvenimo trapumą, kurdavo eilėraščius.
Visoje Japonijoje galima suskaičiuoti tūkstančius sakurų parkų. Kiekvienas jų yra savitas, originalus, turintis savo istoriją ir dvasią. Parkai skiriasi savo landšaftu, augančiomis sakurų rūšimis, kompozicijomis ir pan. Todėl lankantis skirtinguose sakurų parkuose, kiekvieną kartą patiriami vis nauji įspūdžiai, pajaučiama nepakartojama atmosfera. Žymiausiems sakurų parkams pristatyti Japonijoje yra sukurtos internetinės svetainės. Penki žymiausi sakurų parkai Japonijojeyra šie: Hirosaki parkas, Yoshinoyama, Arashiyama, Himeji pilis, Chidorigafuchi.
Himeji pilis (Hyogo prefektūra, Himeji miestas) yra pati didžiausia, turistų lankomiausia ir įspūdingiausia pilis Japonijoje. Šioje pilyje ir aplink ją esančioje teritorijoje auga apie 1000 sakurų. Himeji pilis labia įspūdingai atrodo žydinčių sakurų fone.
Ypatingas momentas ateina tada, kai nužydėję sakurų žiedlapiai pradeda kristi. Jų būna tokia gausybė, kad žemė tampa tarsi apsnigta, šio „sniego“ prikrenta į plaukus bei rūbus ir jautiesi tarsi palaiminta iš aukščiau. Žydint ir krintant sakurų žiedams žmonės prisimena brangius jiems išėjusiuosius, atleidžia priešams skriaudas ir susitaiko, o daugelis įsimylėjėlių prisipažįsta vienas kitam meilėje, susižada ar tuokiasi.
Ko gero, nėra žavingesnio reginio, nei atsidurti po sakurų medžiais, kurie apkibę baltai rausvų žiedlapių debesimis, pamažu byrančiais ant žemės, tarsi lytų svajonių lietus, ir stebėti, kaip vėjyje linguoja žydinčios šakelės. Tad išmokime džiaugtis šių vyšnių nuostabiu žydėjimu taip, kaip tuo moka džiaugtis japonai.