Kelionė į Ladaką. Tibetas ir Himalajai.
Ladakas nepakartojamo grožio Himalajų bei Tibeto plokščiakalnio aukštumos. Mažasis Tibetas, Aukštųjų perėjų šalis, Mėnulio žemė – visi šie epitetai taikomi Ladakui, istoriniam Tibeto regionui, šiuo metu priklausančiam Indijos Džamu ir Kašmyro valstijai.
Himalajai. Dviejų upių santaka
Ladakas (angl. Ladakh) – istorinis kultūrinio Tibeto regionas, šiuo metu padalintas tarp dviejų valstybių: vakarinė regiono dlais yra Indijos Džamu ir Kašmyro valstijoje, o rytinė – Kinijos Aksai Čine. Taip vadinama istorinė tibetiečių karalystė Himalajuose. Ladako karalystės sostinė ir pagrindinis miestas – Lė. Ladakoe gyvena tik apie 270 tūkst. gyventojų. Tai vienas rečiausiai apgyvendintų regionų Indijoje. Ladakas yra plačiai žinomas savo kalnų grožiu bei savita kultūra ir dažnai vadinamas „mažuoju Tibetu“. Dauguma ladakiečių – tibetiečių palikuonys. Duominuojanti religija – tibetiečių budizmas, tačiau nemažai gyventojų taip pat yra šiitų musulmonai. Pastaruoju metu Ladakas tapo pupuliari turistinė vieta.
Skrydis per Himalajus į Ladaką
Nepaliestas Ladako grožis su kalnuotomis sniego viršūnėmis ir giedru bei žydru dangumi traukia bebaimius keliautojas nuo tada, kai aštuntajame dešimtmetyje regionas buvo atvertas turistams. Nuo to laiko Ladakas tapo mėgstamiausia treko ir alpinizmo entuziastų vieta. Tvirtas reljefas ir didingi kalnai – tai egzotiškas kokteilis nuotykių ir sporto mėgėjams. Tačiau prieš nusprendžiant skristi į budistų vienuolynų žemę, būtina suprasti, kad jums reikia bent savaitės, kad galėtumėte mėgautis kelione į Ladaką. Kadangi reikalinga aukštikalnių aklimatizacija. Aklimatizuotis reikia bent kelių dienų Ladake.
Lehas yra artimiausias oro uostas, jungiantis su Deliu, Čandigarhu ir Šrinagaru. Arčiausiai Ladako esanti geležinkelio stotis yra Džammu. Iš Džamu galite važiuoti keliu į Šrinagarą, o paskui į Ladaką, kuris yra už 434 kilometrų. Tai yra maždaug dviejų dienų kelionė iš Srinagaro su naktiniu sustojimu prie Kargilio.
Lehas. Moteris suka maldos ratą
Iš Lietuvos patogiausia skristi per Stambulą, ten persėsti į lėktuvą skrendantį į Delį. O iš Delio su vietinėmis avialinijomis skristi į Lehą. Nenorėdamas jūsų gąsdinti, neaprašinėsiu vietinių avialinijų lėktuvų būklės. Atskridus į Lehą, buvusios Ladako karalystės sostinės centre stovi dvi baltutėlės mečetės. Aplink jas esančios gatvelės pulsuoja tyliu budistų maldos šnabždesiu, vėjo draikomomis budistų maldos vėliavėlėmis ir susimaišo su ore tvyrančiu smilkalų kvapu. Visai greta į sekmadienio pamaldas kviečia krikščionių bažnyčia ir rodos ten kiekvienas žino ir randa savo vietą. Ladakas ko gero vienintelė vieta žemėje, kur nėra religijų priešprešos. Čia visų religijų žmonės gyvena draugiškai.
Lehas Keliaudami po Ladaką suprasite, kad žmogaus galimybės prisitaikyti yra beribės. Vietiniai gyventojai tikrai nesiskundžia dėl savo gyvenimo, nors mūsų akimis žiūrint, tai išgyventi ten labai sunku. Iš pirmo žvilgsnio orūs ir gal net kiek atšiaurūs, kaip ir juos supanti gamta, viduje žmonės šilti, vaišingi ir labai lengvai bendraujantys. Jei jums teks praleisti naktį pas vietinius nustebsite jų vaišingumu, nors maisto turi nedaug, bet viskuo pasidalins.
Ladako kavinukė
Skalbykla Ladake
Mokykla Ladake Jei atskridę į Ladaką, tikitės apsistoti penkių žvaigždučių viešbutyje su viskas įskaičiuota, tai labai nusivilsite. Tokių paslaugų Ladake nėra. Aukštikalnėse tikriausiai gyvensite palapinėse. Bet nėra taip blogai, kai gali atrodyti išgirdus žodį „palapinėse”.
Nakvynė Himalajuose Ryte pusryčius valgysite prabangiame tibetiečių restorane. Pietūs jums kainuos apie 5 eurus. Nors kavinės atrodo gan prastai, bet švara yra ideali. Pagal jų religiją energija gali tekėti tik švaroje.
Restoranas Himalajų kalnuose
Maistas Himalajų kalnuose Ladake išteklių trūkumas lėmė, kad niekas negali būti išmetama. Ko negalima suvalgyti, gali būti sušeriama gyvūnams, o ko negalima naudoti kaip kurą, galima tręšti žemę. Ladako gyventojai lopo savo drabužius tol kol jų nebebus galima sulopinti. Galų gale, nusidėvėjusi apykaklė sumaišoma su purvu ir naudojama kaip užtvanka, laukų drėkinimo kanaluose. Ledake seniau, o gal dar ir dabar žmonių išmatos buvo naudojamos kaip trąšos. Išmatos būdavo sumaišomos su pelenais, kad panaikinti rūgštį ir pašalinti kvapus.
Mirusius žmones Ladake degina iš akmenų padarytuose krematoriumose, o pelenus vėliau išbarsto po kalnus. O Himalajų aukštikalnėse mirusieji nunešami į Grifų slėnį, kur tampa pietumis grifams.
Krematoriumas Ladake Prieš kylant į Čangla perėją, ji yra apie 5200 metrų aukščio virš jūros lygio, pas savo vairuotojus pasiklauskite ar jie turi deguonės kaukes. Nes daugeliui nuo išretėjusio deguonies prasideda kalnų liga. Pasiekus Čanglu perėjos aukščiausią tašką jus pasitiks simbolinė stupa ir maldos vėliavomis. Tai viena aukščiausių pasaulio perėjų, kurias galima įveikti transporto priemonėmis. Ją pasiekę, jūs galėsite jaustis pasiekę įspūdingiausią visų savo kelionių viršūnę. Tiesa, atvykėliams iš lygumų turizmo agentūrų gidai pataria neužsibūti ilgiau nei 20 minučių, bet jei jūs keliaujate su vietiniu gidu, kuris jus veža savo džipu ir turi deguonies kaukę, galite būti kiek širdis geidžia.
Aukščiausių pasaulio kalnų perėja. Čangla perėja
Keli patarimai keliaujantiems į Ladaką.
Ladako gyventojai garsėja savo vaišingumu, tad keliaudami po Ladaką būtinai paragaukite tradicinių koldūnų momo ir būtinai išgerkite sviestinės arbatos, kuri čia vadinama „Gur gur“. Ingredientai paprasti – arbatos lapeliai, vanduo ir sviestas, tačiau ji nepanaši į jokią kitą arbatą. Geriausias laikas keliauti į Ladaką yra nuo birželio iki rugsėjo mėnesio.
Sviestinės arbatos gur gur virimas Viešbučiai Ladake. Kiek kainuoja nakvynė ladake, galite pasitikrinti čia: https://www.booking.com/searchresults.en.html?city=-2102590&aid=1858060&no_rooms=1&group_adults=1