Visai šalia lietuvių pamėgtos Liepojos yra miestelis KAROSTA, išvertus į lietuvių kalbą reikštu Karo uostas. Karoste vertėtu aplankyti dvi vietas, tai Karostos kalėjimas ir Karosto įtvirtinimo griuvėsiai šalia baltijos jūros.
Karosta – imperatoriaus Aleksandro III-ojo uostas – kadaise buvo didžiausia Baltijos jūros karinė bazė, faktiškai – nepriklausomas miestas. Pirmasis karinis miestelis čia atsirado XIX a. pabaigoje, Rusijos imperijos imperatoriaus Aleksandro III iniciatyva. Tvirtovė buvo uždaro tipo ir pilnai autonomiška – turėjo savo nuosavą mokyklą, paštą, elektrinę. 1901-ais metais čia buvo įkurta viena didžiausių Liepojos įžymybių – Šv. Nikalojaus cerkvė, išliekanti aukščiausiu kupoliniu statiniu Baltijos šalyse iki šiol. Vėliau miestelyje buvo įkurtas karinis kalėjimas, kuriame teko kalėti daliai 1905-tų metų revoliucijoje dalyvavusių jūreivių
Šiauriniai fortai yra sudėtinė Liepojos įtvirtinimų dalis. Įtvirtinimai buvo pastatyti XIX a. pab. – XX a. prad.. Jų tikslas apsaugoti Liepojos jūrinę karo bazę nuo galimų priešų užpuolimų. Įtvirtinimo sistema apglėbė visą miestą.
1908 metų lapkričio mėnesį Liepojos įtvirtinimus išmontuoti, nes buvo pripažinta, kad jų statyba buvo strateginė klaida. Dalis pabūklų demontuota ir išvežta į Lietuvą, į Kauną, dalis išlydyta. Artilerijos pabūklus, požeminius ir parako sandėlius mėginta susprogdinti, tačiau tai nedavė rezultatų ir carinės Rusijos naujesniųjų ir moderniųjų įtvirtinimų liekanos išlikusios dar iki šiol.
Iš anksto užsirašius galima su gidu pasivaikščioti po fortus ir deglų šviesoje susipažinti su požeminiais labirintais.
Ekskursija trunka apie 1 val.
Per Pirmąjį pasaulinį karą, 1915 m. vasarą, fortai buvo susprogdinti, kad jų nepanaudotų vokiečiai.
Antro pasaulinio karo metu Karostoje įsikūrė Sovietų armija. Miestelis puikiai tiko karinei bazei, nes turi neužšalantį uostą, todėl čia galėjo švartuotis povandeniniai laivai.
Vaikščiojant po sugriuvusius fortus nejučia pradedi juos lyginti su Sovietų Sąjungos griuvėsiais.
Šiaurės fortai yra apie 4 km nuo Karuosčio kalėjimo.
Karostos kalėjimas yra vienintelis karo kalėjimas Europoje, savo duris atvėręs turistams. Jis laikomas neįprasčiausiu viešbučiu pasaulyje.
Kalėjimo mūrai iškilo apie 1900 metus. Pagal pirminį sumanymą tai turėta būti ligoninės, tačiau gydymo paslaugos šiame pastate niekada taip ir nebuvo pradėtos teikti. Naujuosius mūrus nuspręsta paversti trumpalaikių drausminių nuobaudų atlikimo vieta. Šiuo tikslu pastato tarnauta iki pat 1997 metų, – tais metais iš kalėjimo kamerų iškeldinti paskutiniai įkalintieji. Per visus šiuos metus iš Karostos kalėjimo niekam nepavyko pabėgti.
Apie visus Karostos kalėjimo likimo vingius ir iššūkius galima sužinoti profesionalaus gido vedamoje ekskursijoje. Tai pati geriausia alternatyva iššniukštinėti šį, galima sakyti, nuo carinių laikų mažai pasikeitusį, turistinį objektą, – sužinoti apie jo istoriją, savo akimis pamatyti kalėjimo kameras ir karcerį, išgirsti įdomių ir kartais net šiurpokų istorijų iš kalėjimo gyvenimo
Adrenalino ištroškusiųjų laukia realistiški išbandymai – programa „Už grotų“ ar užduotis išsprukti iš tamsių ir uždarų kamerų. Jei to dar būtų maža, kalėjime galima užsisakyti ir nakvynę.