Kelionė į Sakartvelą (Gruzija). Ką aplankyti Sakarveloje?

  Kelionė į Sakartvelą (Gruzija). Ką aplankyti Sakarveloje? Kelionė į Gruziją (Sakartvelą) – tai neužmirštamos Kaukazo kalnų viršūnės, Juodosios jūros paplūdimiai ir nepakartojami Sakartvelos gėrimai. Taigi nuo ko pradėti kelionę po šią nuostabią šalį? Pirmiausiai reikia nuspręsti ar keliaujate vienas ar su draugų kompanija. Jei į kelionę leidžiatės su draugų kompanija aš rekomenduoju pasisamdyti gidą – vairuotoją, kuris su mikroautobusu jus ne tik praveš pačiais gražiausiais maršrutais, bet ir papasakos apie savo šalį. Kokį gidą pasirinkti? Aš rekomenduoju charizmatišką Tengo Nakopia, jo profilis facebooke https://www.facebook.com/tengo.nakopia . Beje jei nesuprantate rusiškai, tai šis gidas netiks, jis kalba rusiškai ir truputi lietuviškai, kadangi yra vedęs lietuvaitę. Bet žadėjo būtinai išmokti angliškai 🙂

Tengo Nakopia arba tiesiog Tangyzas prie tradicinių gruziniškų saldumynų Churchekhelų

Ką aplankyti Sakartveloje? Mano nuomone būtina aplankyti Vardzijos vienuolyną. Vardzijos vienuolynas bene labiausiai mitais ir legendomis apaugusi Gruzijos vieta. Tai urvuose išskaptuotas miestas-vienuolynas, iš tolo atrodantis tarsi milžiniškas kregždžių lizdas. Nors krikščionių uolų būstai šiame krašte randami nuo VI a., būtent ši gyvenvietė, kurią galima pamatyti šiandiena pradėta statyti tik XI amžiuje karalienės Tamaros įsakymu, siekiant apginti vietinius gyventojus nuo išorinių grėsmių. Uolose išskaptuotą priešams neprieinamą tvirtovę sudarė daugiau nei 6000 kambarių, kurie buvo išsidėstę per trylika aukštų. Taip pat 1186 m. buvo išskaptuota Šv. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia, įrengta vandens tiekimo sistema. 1283 m. Vardziją nuniokojo žemės drebėjimas. Nors priešams šio miesto-vienuolyno užimti nepavyko, visgi didžiąją uolos dalį nugriovė žemės drebėjimas. Tik 1578 m. kraštą užėmus osmanams, vienuoliai buvo priversti apleisti vienuolyną.

Vardzijos vienuolynas Sakartveloje   Būnant Sakarveloje būtina aplankyti Gergeti vienuolyną vietinių vadinamą „vienuolynas tarp žemės ir dangaus”, beje vienolynas nors ir yra aukštai kalnuose jis yra veikiantis. Jame gyvena keli vienuoliai. Šalia vienuolyno yra ir cerkvė. Šis nuostabus derinys yra šalia Gergeti kaimelio, esančio už Stepantsmindos miestelio. Vienuolynas ir cerkvė yra 2170 m. aukštyje virš jūros lygio prie Kazbeko kalno, vienos aukščiausių ir vaizdingiausių Kaukazo viršukalnių. Tad vienu šūviu nušausite du zuikius, aplankysite vienuolyną „Tarp žemės ir dangaus” ir pamatysite nuostabų Kazbeko kalną. Mes naktį praleidome Gergeti kaimelyje ir tik tada supratau, kodėl jis vadinamas vienuolynu tarp žemės ir dangaus. Sutemus, kaip aplink nieko nesimato, aukštai kalnuose vienuoliai užsidega žvakes ir atrodo, kad vienuolynas tiesiog kabo ore tarp žemės ir dangaus.
Gergeti vienuoliai tvarkosi aplinką  Pasiekti vienuolyną galima pėsčiomis, tai užtruks visą dieną arba vietinių gyventojų teikiama paslauga, jie į kalną užveža visureigiais. Kelias toks blogas, kad net visureigiams tai yra įšukis. Kaip minėjo mūsų vairuotojas, tai važiuoklę pilnai remontuoja kas mėnesį, o kartais ir dažniau.

Vardzijos vienuolynas  Važiuojant Kaukazo serpantinais anot vietinių būtina naudoti „orą” arba „deguonį”, priklausomai nuo būklės, jei pykina tik truputį užtenka ir „oro”, o jei savijauta išties labai bloga, be „deguonies” neapseisite. „Oru” jie vadina vyną, o „Deguonimi” vadina Čačą. Čača yra vynuogių degtinė, verdama panašiai kaip lietuvška naminukė, tik ne iš rugių, o iš vynuogių. Kas keisčiausiai, kad ją virti yra legalu, praktiškai kiekviename kaime prie parduotuvės stovi Čačos virimo aparatas, kur gali paragauti  tiesiai iš aparato kapsinčių lašų, o jei patinka gali ir nusipirkti. Esant Tbilisio prabangiausiame restorane, išėjus į lauką parukyti, lauke taip pat stovi Čačos virimo aparatas ir pridėta stikliukų, kad neišblaivėtum kol rūkai gali prisilašinti į stikliuką ir už tai mokėti nereikia, nebent labai patinka ir nutari  nusipirkti visą butelį, tada už 5 eurus tau jį gražiai supakuos. 

  Sakartveloje būtina aplankyti ir Prometėjo – Kumistavi urvą , kuris nepaliks abiejingų. Anot legendos, šiuose kalnuose buvo nubaustas ir grandinėmis prikaustytas mitologinis Prometėjas, kad iš Dievų pavogė ugnį ir perdavė ją žmonėms. Visą straipsnį apie Prometėjo – Kumistavi urvą skaitykite paspaudę nuorodą.

  Važiuodami užsukite į Gruzijoje esančius armėnų kaimus, kadangi kalnuose malkų yra labai mažai, o žiemos gana šaltos, vietiniai „malkas” gaminasi iš mėšlo. Specialiu aparatu mėšlas yra stipriai suspadžiamas ir padaromos formos, po to džiovinama saulėje.

Armėnai ruošiasi žiemai    Sakartvelas yra kontrastų šalis. Sakartveloje pamatysite ir paplūdimius su juoduoju smėliu, beje kuris gydo nuo įvairių lygų, tiek lygumas tiek kalnus su nuostabiais ežerais.

Sakartvelo kalnaiSakartvelo kalnai ir ežerasSakartvelo pilis   Lankantis Sakarveloje būtinai paragaukite Gruziniškų chačapuri. Tai tradicinis gruzinų patiekalas, beje kiekviename Sakartvelos regione chačapuri yra skirtingi, tad jei keliausite po visą Sakartvelą būtinai paragaukite chačapuri kiekviename regione ir nuspręskite, kuris regionas kepa skaniausius chačapurius. Dar vienas puikus patiekalas, kurį tikrai rekomenduoju paragauti Sakartvele – chinkaliai. Tai tradiciniai gruzinų koldūnai, kurie dabar išplitę po visą Kaukazą. Dažniausiai jų įdarui naudojamas jautienos arba kiaulienos, retkarčiais avienos, faršas. Kartais vietoje mėsos įdaras gaminamas iš sūrio, bulvių ar grybų. Įprasta chinkalius valgyti vienus, be padažų, pasibarsčius pipirais. Chinkalių forma ypatinga – viršuje susukama tarsi tešlos uodegėlė. Chinkalius reikia valgyti rankomis paėmus už uodegėlės ir įsidėjus į burną nukasti iki uodegėlės, kad pajausti kaip sultinys išsilieja burnoje, o pačią uodegėlę palikti, jos vietiniai nevalgo. Ir žinoma gruziniški saldumynai – Churchekhela. Churchekhela tai gruziniškas saldumynas, kuris, dėl savo išvaizdos, turistų dažnai sumaišomas su dešromis. Ilgos, nelygios, spalvingos virvelės kabo vos ne visuose gruziniškose parduotuvėle ar turguose. Jos gaminamos iš riešutų, džiovintų vaisių miltų ir vynuogių sulčių visai nenaudojant cukraus. Vietiniai churchekhelas vadina  gruziniškais Snikeriais. Churchekhelai pavaizduoti pirmoje nuotraukoje.

    Visos kelionės metu teko gyventi tiek viešbučiuose tiek privačiuose kambariuose. Ir kas mane labiausiai nustebino, kad pasakius jog atvykome iš Lietuvos pamatyti , kaip nušvinta sakartveliečių veidai. Gal, kad šalis nėra turtinga ir mūsų „buduliai” dar nesuteršė Lietuvos vardo. Gal tai kažkoks paslaptingas abipusis ryšys.  Tad smagios kelionės…

[zombify_post]