Nežinote ką aplankyti Vilniuje? Mes rekomenduojame aplankyti įdomiausias Vilniaus vietas.
1. Gedimino pilies bokštas.
Kadaise politinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centras, Gedimino piliakalnis mena ne tik senovę – pirmųjų žmonių apsigyvenimą šioje teritorijoje, kryžiaus žygius į Lietuvą, bet ir labai svarbius ne taip seniai buvusius įvykius – žymi Baltijos kelio Lietuvoje pradžią; čia pirmą kartą 1919 m. sausio 1 d. suplazdėjo lietuviška trispalvė. Pilies muziejus buvo atidarytas 1960 m., nuo 1968 m. jis tapo Lietuvos nacionalinio muziejaus padaliniu. Gedimino pilies ekspozicija supažindina su XIV a. II pusės bei XVII a. pradžios Vilniaus pilių rekonstrukciniais maketais, ginkluote, ikonografine senojo Vilniaus medžiaga. Bokšto viršuje įrengta apžvalgos aikštelė, nuo kurios atsiveria nuostabi Vilniaus panorama.
2. Arkikatedra bazilika
Vilniaus Šv. vyskupo Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedros bazilika arba tiesiog Vilniaus katedra stovi Vilniaus senamiestyje, pilių teritorijoje. Arkivyskupijos ir dekanato centras. Bažnyčioje yra Šv. Kazimiero koplyčia. Prie katedros stovi varpinės bokštas 57 m aukščio.
Švento Stanislovo ir švento Vladislovo arkikatedra bazilika – tai svarbiausia visos šalies katalikų šventovė, didžiųjų krikščioniškų, tautinių ir valstybinių iškilmių vieta. Bazilikos statusas Arkikatedrai suteiktas 1922 metais. „Bazilika“ reiškia „karališka“. Tai aukščiausia bažnyčių kategorija, kurią Romos popiežius suteikia tik ypatingoms bažnyčioms.
3. Aušros Vartai
Vienas iš Vilniaus miesto simbolių – Aušros Vartai, pirmą kartą paminėti 1514 metais.
Šiandien Aušros Vartai daugumai žmonių asocijuojasi su maldos namais. Tačiau prieš kelis šimtmečius, išgirdę Aušros Vartų vardą, vilniečiai pirmiausia būtų pagalvoję apie miesto gynybinę sieną. Reikalas tas, kad Vilniaus miesto gynybinė siena turėjo dešimt vartų, o Aušros Vartai – vieninteliai išlikę iš tų dešimties. Apie gynybinę statinio funkciją primena išorinėje vartų pusėje iki šiol gerai matomos šaudymo angos.
Stebuklingas švenčiausiosios Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos paveikslas Aušros Vartų koplyčioje – vienas žymiausių renesanso tapybos kūrinių Lietuvoje. Jis dar vadinamas Aušros Vartų Madona arba Vilniaus Madona. Nutapytas specialiai šiai koplyčiai XVII amžiuje pagal Nyderlandų dailininko Martino de Voso pavyzdį. Paveikslą garbino ir laikė stebuklingu ir katalikai, ir stačiatikiai, ir unitai.
4. Užupis
Užupis kartais lyginamas su Paryžiaus Monmartro rajonu arba Kopenhagos Kristianija. Užupis – tai menininkų „respublika“. Užupis turi savo himną, konstituciją, prezidentą, vyskupą, dvi bažnyčias, vienas seniausių Vilniuje Bernardinų kapines, septynis tiltus ir globėją – bronzinį Užupio angelą.
5. Valdovų rūmai
Šioje istorinėje vietoje IV–VIII a. buvo medinė gyvenvietė, XIII a. II p. dalis gyvenvietės virto mūro pilimi. XIV a. I p. ji tapo svarbiausiu statiniu mūro siena juosiamoje didelėje Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje. Nuo pirmųjų Gediminaičių laikų čia rezidavo beveik visi Lietuvos valdovai. Jie ne kartą plėtė mūro pilį, o XV a. pab. pradėjo jos esminę rekonstrukciją. Iš pradžių turėjusi gotikos bruožų, XVI a. reprezentacinė Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija tapo ištaigingais renesansiniais rūmais. XVII a. I p. jie įgijo ir ankstyvojo baroko požymių. Vilnius tuo metu buvo vienu iš didžiausių Vidurio Rytų Europos centrų. XVII a. vid. Maskvos kariuomenė rūmus nuniokojo, o XVIII a. pab. – XIX a. pr. ir visiškai sugriovė.
Visa kaina (I–IV maršrutai) – 7,00 €
Visa kaina (I–III maršrutai, be parodos) – 6,00 €
I maršrutas – 3,00 €
II maršrutas – 4,00 €
III maršrutas – 2,00 €
IV maršrutas (paroda) – 2,00 €
Renkantis daugiau nei 1 maršrutą, kiekvienam papildomam maršrutui iki 50 % nuolaida
Paskutinį kiekvieno mėnesio sekmadienį Valdovų rūmų muziejaus ekspozicijas galima lankyti nemokamai (paslaugos mokamos).
MOKINIAMS, STUDENTAMS, SENJORAMS taikoma 50 % nuolaida
Muziejuje galima užsisakyti ekskursijas, gido paslaugų kainos:
Lietuvių kalba 15–25 €, + lankytojų bilietai
Užsienio kalba – 25 € + lankytojų bilietai
6. Šv. Onos bažnyčia
Šv. Onos bažnyčia yra vienas gražiausių ir, ko gero, garsiausių Vilniaus statinių. Tai vėlyvosios gotikos šedevras. Ją gaubia daug legendų. Žymiausia jų pasakoja, jog Napoleonas pamatęs Šv. Onos bažnyčią norėjo ant delno nusinešti ją į Paryžių. Gaila, bet tikrovė ne tokia romantiška: Napoleono žygio per Lietuvą metu bažnyčia buvo atiduota prancūzų kavalerijos žiniai. Visgi Napoleonas savo laiške žmonai yra paminėjęs, kad „Vilnius – labai gražus miestas“.
7. Vilniaus Televizijos bokštas.
Vilniaus Televizijos bokštas tikriausiai visiems gerai pažįstamas ir galbūt lankytas jau ne vieną kartą. Bet ar teko užkopti į patį viršų, ant stogo? Pagerėjus orams, televizijos bokšte pradedamos rengti įsimintinos ekskursijos, kurių metu aplankomos dar nematytos pastato vietos ir užkylama pasigrožėti nuostabia Vilniaus panorama.
Bilietų kainos į Vilniaus Televizijos bokštą: https://tvbokstas.lt/bilietai/
8. Gedimino prospektas.
XIX a. viduryje nutiesus Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelį, Vilnius pradėjo sparčiau vystytis. Šalia senamiesčio augo nauji pramonės, prekybos ir gyvenamieji kvartalai. Nutiesta nauja centrinė miesto gatvė – Georgijaus prospektas. Keičiantis valdžioms, keitėsi ir prospekto pavadinimai. Vėliau jis buvo vadinamas A.Mickevičiaus, Stalino, Lenino vardais, o 1989 m. tapo Gedimino prospektu. Prospektas užstatytas XIX-XX a. pastatais, kuriuose dabar įsikūrusios valstybės valdymo ir viešosios įstaigos, prekybos ir maitinimo įmonės. Gedimino prospektas jungia istorinį miesto centrą – Katedros aikštę su Seimo rūmais.
9. Vingio parkas
Vilniaus Vingio parkas tai vieta, kur vilniečiai ir miesto svečiai turi galimybę ne tik vaikštinėti gamtoje, bet ir važinėti dviračiais, riedučiais ar paspirtukais. Vingio parke gyvena nemažai paukščių rūšių, o pati įdomiausia gyventojams – naminė pelėda.
10. Sakurų parkas
Jei Vilniuje lankysitės pavasarį aplankykite ir Vilniaus centre prie Baltojo tilto, Neries krantinėje esantį sakurų parką. Jis lankytojus ima traukti balandžio mėnesio pabaigoje, kai pražysta reto grožio augalai. 2001 metų spalio 2 dieną, minėjus Čijunės Sugiharos 100-ąsias gimimo metines buvo pasodinta 200 japoniškų sakurų alėja.